Naujienos

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

„Vidutiniškai gyventojai namų atnaujinimui skolinasi 7,8 tūkst. eurų sumą, automobiliui – 6,8 tūkst. eurų. Kredito unijose dominuojantis skolinimosi terminas siekia 3,5 metų. Galimai dėl infliacijos dėsnių vidutinė skolinimosi vartojimui suma per metus paaugo 8,1 %“, – komentuoja pašnekovė ir papildo, kad bendras grupės paskolų portfelis šiemet peržengė 678 mln. eurų.

Vartojimo paskola, pavyzdžiui, įsigyjant automobilį gali būti konkurencinga alternatyva kitoms finansavimo formoms kaip lizingas todėl, kad skolinantis iki 14 500 eurų nereikia jokio pradinio įnašo ar užtikrinimo, o pirkėjas iš karto tampa visateisiu automobilio savininku.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.